Įprastos gaisrinių siurblių medžiagos yra ketus ir nerūdijantis plienas.
Ketaus yra santykinai nebrangus, pakankamai tvirtas ir atsparus korozijai bei gali patenkinti bendruosius gaisro -gesinimo poreikius. Jo liejimo procesas yra brandus, todėl lengva gaminti įvairių sudėtingų formų siurblių korpusus. Tačiau ketus yra gana sunkus, o tai gali būti nepatogu kai kuriose montavimo aplinkose, kur svoris kelia susirūpinimą.
Kita vertus, nerūdijantis plienas pasižymi puikiu atsparumu korozijai, gali prisitaikyti prie atšiauresnių vandens kokybės ir aplinkos sąlygų, nėra linkęs rūdyti, prailgina gaisrinio siurblio tarnavimo laiką. Jis turi didelį stiprumą ir gali atlaikyti didesnį spaudimą. Jis atrodo estetiškesnis, jį lengva valyti ir palyginti paprasta prižiūrėti. Tačiau nerūdijantis plienas yra brangesnis nei ketus.
Renkantis gaisrinio siurblio medžiagą, reikia atsižvelgti į tokius veiksnius kaip naudojimo scenarijus, vandens kokybė ir biudžetas. Pavyzdžiui, tose vietose, kur paprastai gera vandens kokybė ir jautrumas sąnaudoms, ketaus siurbliai yra geras pasirinkimas; o aplinkoje, kurioje keliami sudėtingi vandens kokybės ir aukšti atsparumo korozijai reikalavimai, nerūdijančio plieno siurbliai geriau užtikrina stabilų veikimą ir ilgalaikį{1}}naudojimą.
